Šilalės rajono trečiojo amžiaus universitetas, veikiantis prie Šilalės švietimo pagalbos tarnybos, kartu su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetu siekdami įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo projektą ,,Turiningas senjorų gyvenimas 2020 metais“ spalio 21 d. įgyvendino veiklą ,,Etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Lietuvos regionų etninės kultūros pažinimą“. Kartu pakvietė dalyvauti Telšių trečiojo amžiaus universiteto klausytojus.
Susitikimas su Telšių trečiojo amžiaus universiteto klausytojais vyko Žemaitijos kaimo ekspozicijoje. Visi dalyvavo edukacijoje – paskaitoje ,,Piešimas ant stiklo“, kurios tikslas ugdyti dalyvių kūrybinę vaizduotę ir meninę saviraišką. Susipažino su muziejuje saugomais Žemaitijos dvarų paveldo ir miestiečių buities eksponatais iš stiklo ir krištolo. Dalyviai sužinojo ir praktiškai pabandė šiuolaikiškus stiklo dekoravimo būdus, pagilino etnokultūrines žinias, kurios leis suvokti savo tautos ir jos kultūros savitumą, etninės kultūros vertybių išliekamąją vertę visuomenei, sieks būti aktyviais etnokultūrinių regionų papročių puoselėtojais.
Su gidais susitikome prie Telšių informacinio centro. Nuo čia prasidėjo universiteto klausytojų ekskursija po Telšių miestą. Gidas, kuris visą laiką bendravo žemaitiškai, pasakojo Žemaitijos istoriją, kokie žemaičiai buvo užsispyrę ir ištvermingi. Nors miestas ne kartą buvo niokotas gaisrų, tačiau žmonės ir vėl sugebėjo jį atstatyti. Sužinojome, kad Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų. Mieste gyveno daug žydų, kurie turėjo ne tik savo didesnes ar mažesnes įmonėles, bet ir mokyklą, kurioje mokėsi studentai iš visos Europos. Šis pastatas yra Iždinės gatvėje, o ant sienos į praeivius žiūri linksmas žydelis su jau nutrinta auksine nosimi. Dar ir dabar Amerikoje yra žydų mokykla, kuri pavadinta Telšių žydų mokyklos vardu.
Smagią pažintį su Telšiais pratęsėme kavinėje ,,Senamiestis“. Bendravome prie arbatos puodelio, dalijomės gerąją patirtimi.
Nors pamatėme tik mažą dalį miesto grožio, mažosios architektūros puošmenų, bet džiaugiamės giliau pažinę Telšių ir jo krašto istoriją, kultūrinio paveldo autentiškumą. Visa savo esybe pajautėme ir įsitikinome, kad nuo kiekvieno mūsų mažų darbų priklauso Lietuvos miestų ir miestelių patrauklumas, unikalumas, grožis ir istorijos išsaugojimas. Kupini įspūdžių, gražios bendrystės, su puikia nuotaika sugrįžome į Šilalę.
Laukia naujos paskaitos, susitikimai, įdomios pažintys ir kelionės, suteikiančios mūsų gyvenimui pažinimo džiaugsmą.
