Nuotolinis mokymas – iššūkis visai šeimai

Nuotolinis mokymas – iššūkis visai šeimai. Pirmiausia dėl to, jog nemenką dalį pareigų, kurias atlikdavo mokytojai ar jų padėjėjai, nuo šiol teko perimti tėvams. Pavyzdžiui, motyvuoti atžalą sąžiningai atlikti pamokų užduotis. Ypač sunku, nes namuose prasidėjus karantinui dažnai dirba abu tėvai. O dabar – mokosi ir vaikai. Be to, namų aplinka, skirtingai nei mokykla, pilna įvairiausių dirgiklių. Jei suaugusiam jie netrukdo susikaupti, dažną vaiką veikia priešingai. Jam sunku mokytis, kai šalia mėgstami žaislai, už durų (ar net tame pačiame kambaryje) triukšmingai žaidžia mažesnis brolis ar sesė. Kaip padėti susikaupti savo atžaloms, kurios šiuo metu turi mokytis namuose? Kaip vaikus motyvuoti, kad nenukentėtų nei mokslai, nei tarpusavio santykiai? Susikaupti padeda privati ir saugi mokymosi vieta, kurioje tylu. Tinkama aplinka. Ant stalo turi būti mažai priemonių, jokių nereikalingų, pašalinių daiktų. Poilsis. Vaikas turi būti pavalgęs, išsimiegojęs ir gerai pailsėjęs. Reikėtų nepamiršti, kad vaikas dėmesį sutelkti gali pagal savo amžių, nereikia reikalauti per ilgai mokytis. Aiški „pamokos struktūra“. Pradėjęs darbą vaikas turi jį užbaigti iki galo. Tada galima padaryti pertrauką. Po jos – kita užduotis.

Saugi ir privati erdvė – būtinybė. Nuotolinio mokymo kokybė pirmiausia priklauso nuo suaugusių – mokytojų ir tėvų. Jų pareiga užtikrinti, kad vaikai šioje situacijoje jaustųsi kiek įmanoma saugiau.

Kitas svarbus dalykas – dienotvarkė. Jos buvimas suteikia vaikui saugumą ir struktūrą. Tik planuodami dienotvarkę nepamirškime, kad ji turi „dirbti“ mums, o ne mes jai. Žiūrėkime į viską kūrybiškai ir lanksčiai. Duokime vaikui „darbo laiką“, „poilsio laiką“ ir neužmirškime fizinio aktyvumo. Jei gyvenate name, būtinai kartu su vaiku nors pusvalandžiui išeikite į lauką. Jei neturite tokios galimybės (pavyzdžiui, gyvenate mieste daugiabutyje) ir tai daryti nesaugu – skirkite „atsipalaidavimo, žaidimo“ laiką namuose.

Išmokite dėmesio sutelkimo pratimų. Pertraukėlių metu su vaikais galima pažaisti dėmesio sutelkimo pratimus. Štai keletas jų: Tylos žaidimai (Tylos karalius, Tylos varpelis). Jų metu bendru sutarimu kurį laiką niekas nekalba. Aplinka, kurioje žaidžiama taip pat neturi būti triukšminga. Šeimos vakaro ratas. Jo metu visi šeimos nariai aptaria dieną. Kai vienas kalba, kiti įdėmiai klausosi ar bent jau mokosi išklausyti nepertraukdami kitų. Kvėpavimo pratimai. Juos galima žaisti bet kuriuo metu, kai pastebime, kad vaikas nebesusikaupia mokslams. Pvz.: visi eina kaip drambliai ir lėtai per straublius kvėpuoja. Stebėjimo, dėmesio koncentravimo pratimai. Pvz.: prieikite prie lango ir pastebėkite, kas matosi tolyje; žaiskite žaidimą „Kas pasikeitė, kai buvai užsimerkęs?“ (pasikeitimai gali būti bet kur: kambaryje, žmogaus veide, ant stalo, lauke); išvardinkite visus matomus raudonus daiktus ir pan.

„Vis dėlto pati svarbiausia sąlyga – tėvų ramybė. Mes visi gyvename šiuo metu nerimo ir pokyčių laike. Tikėtina, kad daugelio suaugusiųjų galvoje sukasi daug nerimo minčių: kaip nesusirgti, kaip išlaikyti finansus, kaip dirbti namie, kaip susitvarkyti su keliais vaikais ir jų mokslais ir t.t. Visas šias užduotis padaryti tobulai neįmanoma. Todėl, jei jaučiate, kad kyla vidinė įtampa, noras rėkti ar kažką mesti – atsisėskite ramiai ir paimkite šiltos arbatos puodelį. Visos pasaulio užduotys palauks. Jūsų vaikams reikia jūsų ramybės ir šilumos“, – priminė psichoterapeutė dr. I. Šidlauskaitė – Stripeikienė.

Nemažą įtaką nuotolinio ugdymo sėkmei turi ir mokytojų nusiteikimas. Pedagogams taip pat reikėtų įvertinti pasikeitusias mokymo(si) sąlygas ir nurimti: šis laikas nėra rezultatų siekimo laikas. Daug svarbiau ryšys, jautimasis kartu ir palaikymas. Nereikia sau ir kitiems kelti didelių užduočių. Pokalbis su vaikais gali būti daug svarbiau nei nervingas užduoties išaiškinimas. Taip pat turėkite omenyje, kad daugelis tėvų yra išvargę, sunerimę ir dėl to pikti. Nepriimkite to asmeniškai. Bandykite kurti aplink save aiškumo, ramybės, palaikymo saleles. Tai daugiausia, ką galime duoti kitiems ir sau per šitą sudėtingą laiką.

Specialioji pedagogė Nijolė Vaitkevičienė