Gruodžio 1-5 d. Kaltinėnų, Laukuvos, Kvėdarnos, Pajūrio, Šilalės, Žadeikių, Upynos, Bijotų ir Šiauduvos TAU klausytojai dalyvavo paskaitoje „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – lietuviškosios tapatybės simbolis“, skirtoje paminėti 150-ąsias kūrėjo gimimo metines. Susitikimas tapo ir kelione į M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį, kuriame muzika, dailė ir žodis jungiasi į vientisą, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie žmogų, tautą ir pasaulio pajautą.
Paskaitą vedė lituanistė, kalbos premijos laureatė, Kauno M. K. Čiurlionio draugijos narė Violeta Bakutienė. Klausytojams perteikė poetinį – muzikinį vizualizuotą pasakojimą – virtualų pasivaikščiojimą M. K. Čiurlionio gyvenimo, kūrybinių patirčių ir dvasinių atradimų keliais. Galimybė pažvelgti į Čiurlionį ne tik kaip į menininką, bet ir kaip į tautos savivokos kūrėją, kurio darbai iki šiol žadina lietuviškąją tapatybę.
Pasakojimo metu ekrane skleidėsi garsiausi M. K. Čiurlionio paveikslai – spalvų ir simbolių pasauliai, kuriuose dera gamtos stichijos, dvasinės metaforos ir žmogaus būties klausimai. Šiuos vaizdus lydėjo paties M. K. Čiurlionio kūryba, muzika, pianizmo ir kompozicijos blyksniai, primenantys jo gebėjimą garsais kurti ne tik melodijas, bet ir jausenų panoramas. Skambėjo ir žodinės kūrybos fragmentai, subtiliai papildantys bendrą meninį audinį.
Paskaita tapo tarsi lėtu, giliu plaukimu čiurlenančia lietuviškosios tapatybės upe – tokia, kurioje susilieja praeities atmintis, kūrybos jėga ir mūsų pačių vidinės tylos. Dalyviai galėjo iš naujo išgirsti, ką mums sako M. K. Čiurlionio spalvos, garsai ir mintys, bei pajusti, kodėl jo vardas iki šiol laikomas tautos dvasinės kultūros švyturiu.
Susitikimas paliko šiltą įspūdį – tarsi trumpas sustojimas laike, leidžiantis pažvelgti į kultūrą ne kaip į praeities paveldą, bet kaip į gyvą, įkvepiantį ryšį, kuriuo dalijamės iš kartos į kartą.
